|
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasveikino Jungtinių Valstijų Kongreso planus įvesti naujas sankcijas Rusijai, kurios gali paveikti energetikos ūkį.
Ši Lietuvos vadovės pozicija kertasi su Briuselio pareigūnų išsakytu nerimu dėl Atstovų Rūmų antradienį patvirtintų priemonių.
„Principinga JAV Kongreso pozicija – tai stiprus signalas Rusijai, jog Kremliaus energetiniai projektai ir kišimasis į kitų šalių vidaus politiką nebus toleruojami“, – komentare BNS nurodė D. Grybauskaitė.
Tokią poziciją prezidentė išsakė netrukus po to, kai Europos Komisija išsakė nerimą dėl JAV svarstomo įstatymo projekto galimo poveikio ES energetinei nepriklausomybei ir perspėjo esanti „pasiruošusi veikti, kad būtų apsaugoti Europos interesai“, jeigu JAV įstatymų leidėjai neatsižvelgs į pareikštas pastabas.
V. Andriukaitis: poveikis – daugeliui projektų
JAV įstatymo projektu siekiama nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir Ukrainos Krymo regiono aneksiją. Projektas numato sankcijas įmonėms, kurios dirba su Rusijos eksporto dujotiekiais. Stebėtojų teigimu, įstatymu JAV taip pat gali siekti sustiprinti savo dujų eksporto įtaką. Įstatymą toliau turėtų svarstyti Senatas.
Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako, kad JAV patobulino projektą, atsižvelgdamos į ES nerimą, bet dabartiniame variante lieka sąvokų neaiškumų.
Jo teigimu, JAV priemonės gali paveikti daugelį projektų, ne tik Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtrą Baltijos jūros dugnu.
„Svarstomos sankcijos nėra konkrečiai apie „Nord Stream“, jos taikomos bet kuriems energetikos projektams ir bet kuriems Rusijos vamzdynams, esantiems Rusijos viduje ir už Rusijos sienų. Galėtų būti problemos ir su Viduržemio jūros vamzdynais, ir su Azerbaidžano – ES vamzdynais, ir ES – Ukrainos vamzdynais“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė komisaras.
„Lietuva nėra išskirta iš ES energetinio saugumo. Nėra taip, kad viena šalis turėtų ypatingai išskirtinį bruožą, kuri išskirtų ją iš 27 šalių. Yra bendra ES energetinė strategija“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas: Lietuvos ir Briuselio pozicijos skiriasi
Konservatorius Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad Europos Komisijos pozicija šiuo atveju neatitinka Lietuvos pozicijos.
„Nord Stream“ projekto plėtra yra esmė. Tai projektas, kuris ES viduje turi būti stabdomas, o ne ginamas. V.Andriukaitis turėjo iškelti „Nord Stream“ klausimą ir paremti JAV siūlomas priemones prieš kompanijas dalyvaujančias šiame projekte“, – BNS trečiadienį sakė opozicijos atstovas.
Vokietija ir Austrija ne kartą reiškė nerimą, kad naujos JAV sankcijos Rusijai gali pakenkti „Nord Stream 2“ projektui, kuriame dalyvauja šių šalių kompanijos. Tai dar padidino įtampą, kurią anksčiau sukūrė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritika dėl prekybos su Vokietija sąlygų.
Anot kai kurių stebėtojų, šie nesutarimai reiškia, kad Lietuvai ateityje gali tekti vis dažniau laviruoti tarp skirtingų Vašingtono ir Berlyno pozicijų.
Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“. Ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.
Dujotiekis taip pat sumažintų Ukrainos kaip tranzito šalies svarbą, o tai suduotų smūgį provakarietiškai vyriausybei, susiduriančiai su kariniu ir ekonominiu Maskvos spaudimu. Birželį viešėdama Ukrainai D. Grybauskaitė pažadėjo padėti blokuoti projektą.
„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas. Vystant projektą su „Gazprom“ bendradarbiauja Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos įmonės. |