| Резюме: | Prezidentą Gitaną Nausėdą pastarosiomis savaitėmis visuomenė matė ir girdėjo gana retokai. Šalį sukrėtus didžiulio masto pedofilijos skandalui bažnyčioje, šalies vadovas apie tai prakalbo tik beveik po savaitės, apie visus rekordus savaitgalį sumušusią audrą, dėl kurios daugybė žmonių vis dar neturi elektros ir vandens, G. Nausėda iki šiol taip pat nieko nepasakė – praėjus keturioms dienoms apie tai prakalbo jo patarėjas.
Tai matydamas Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pirmadienį jau nebeištvėrė – Ukrainoje viešėjusį prezidentą išplūdo viešai.
„Lietuvos prezidento tiesiog nėra. Šias dienas jis su Ukraina ir ukrainiečių tauta. Ne su Lietuvos tauta. Apie Lietuvos padėtį iki dabar prezidentas netarė nei žodžio. Prezidentienė spėjo pademonstruoti tris sukneles. Palaikau Ukrainą, bet nebesuvokiu, kiek prezidentas sugeba turėti cinizmo ar neadekvatumo savo valstybės krizei“, – tvirtino M. Varaška.
Portalas Lrytas politologų paklausė, ar tikrai tokį G. Nausėdos elgesį galima vadinti tam tikru atsitraukimu nuo svarbių valstybės klausimų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė, kad prezidentas atsidūręs sudėtingoje situacijoje – ar ką nors komentuos, ar nekomentuos, politinių oponentų nuolatinių kirčių jis vis tiek sulauks. Tiesa, dabar aršius G. Nausėdos kritikus jis labiausiai sieja su artėjančiais rinkimais, nors pripažįsta, kad bent nuraminti visuomenę prezidentas turėtų.
„Turėti tam tikrą poziciją yra reikalinga, net jeigu tas įvykis yra toks, kurio norėtum nepamatyti ar nekreipti į jį dėmesio“, – komentavo L. Bielinis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga priminė, kad nors prezidentas turi mažiau konkrečių galių, jis turi autoritetą, todėl jo žodis turi didelį svorį. Šio instrumento, anot S. Spurgos, G. Nausėda pastaruoju metu nebenaudoja, ir turi savo hipotezę, kodėl.
|